Geštalto teatras – tai unikali metodika, kur susijungia Geštalto psichoterapijos teoriniai pagrindai kartu su Dramos terapijoje taikomomis teatro technikomis.

K. Stanislavskis, kurdamas aktoriaus mokymo sistemą, buvo įsitikinęs, jog aktoriui svarbiausia pažinti patį save, nes tik ieškant Kas Aš Esu kaip žmogus, galima atrasti Kas Aš Esu kaip personažas. Tokiu požiūriu ugdant aktorių, išvengiama klišės rodymo scenoje – juk kur kas labiau žiūrovas patiki aktoriumi, kuris būna, o ne vaidina.

Geštalto teatre mes nestatome spektaklių. Čia mes mokomės būti – įvairiais personažais, o tuo pačiu ir savimi. Mokomės priimti savo šešėlines puses, dirbdami su poliariškumais. Mokomės intymumo, nes be jo sunku būtų susikalbėti tarpusavyje. Mokomės atsakomybės, nes ten, kur viskas įmanoma, ypatinga svarba skiriama asmeninių ribų pažinimui bei, žinoma, palaipsningam jų plėtimui.